Vitalijos istorija

Kokia tavo istorija, kaip rebefingas pasiekė tave? Kokia žinutė ir iš ko tave užkabino, kad vis tik ryžaisi ateiti į rebefingo sesiją?

Karts nuo karto sekdavau žinutes, kuriomis su visuomene dalinasi M. Driukas, klausiau jo įrašus Youtube, taip tarp visos informacijos išgirdau apie rebefingą, bet įsivaizdavau, kad tai labai brangus užsiėmimas ir toliau nebeieškojau informacijos apie tai, kur ir kada seansai vyksta. Visgi, mano pasąmonėj išliko Martyno Driuko pasakojimuose perteiktos žinutės apie tai, kad rebefingo pagalba labai greitai išssisprendžia problemos, įsisenėjusios nesekmės susitvarko pagal tolimesnį Dievo planą. Jaučiausi užstrigus ir vienai kovoti buvo sunku, nebeveikė tos praktikos, kurios kažkada man padėjo ir jaučiausi jau viską išsėmusi ir žinanti, bet rebefingas buvo tai, ko man vėlgi reikėjo, todėl nebeiškentus asmeninių konfliktų pradėjau ieškoti rebefingo seminarų Kaune ir taip radau Jus, Jūsų įkvėpiantį straipsnį, kuris dar labiau padėjo suprasti, kas yra rebefingas. Vos vieną dieną radau, kitą jau suderinau planus, kad tik galėčiau dalyvauti ir buvau labai laiminga, kad galėsiu prie šios praktikos prisiliesti.

Ar ateidamas/-a į rebefingo sesiją turėjai konkrečią problemą? Ar galėtum ją įvardinti?

Taip. Nors prieš ateinant savanoriavau, nes kurį laiką ieškojau darbo ir neradau ir sugalvojau, kad norint gauti reikia duoti, pagaliau pasijutau geriau ir sustiprėjo noras dar labiau sau padėti, todėl buvau labiau motyvuota atvykti į sesijas, kad išspręsčiau savo užblokuotas problemas, kad nesuprantu, kodėl kartais jaučiuosi nelaiminga, net jei ir nėra didelių problemų, ir taip pat, kad galėčiau lengviau save identifikuoti, suprasti ko aš noriu ir kokį darbą galiu dirbti.

Ar buvo baisu susiruošti ateiti į pirmąją rebefingo sesiją? Kodėl? Kokios buvo mintys?

Kaip minėjau prieš tai, mintys buvo labai pozityvios ir labai to laukiau, kad pagaliau galėsiu sau padėti ir tie aprašyti neįprasti pojūčiai negąsdino, vien dėl to, kad nebuvau to patyrus ir galėjau sužinoti, tik išbandžius. Net, jei kartais ir esu drovi, šiuo atveju susikoncentravau tik į save.

Kokie įspūdžiai po pirmosios rebefingo sesijos?

Nebuvo maiksimalūs įspūdžiai, bet, kad kažkas vyksta su manim kitaip tikrai tą patyriau ir nepaisant to, kokius nevisai malonius pojūčius išgyvenau fiziškai ir psichologiškai kvėpavimo metu, nekantravau į save panirti ir per kitas sesijas. Pirmoji sesija mane nustebino tuo, jog kaip Jūs sakėte, tokio kvėpavimo metu mums kartais pavyksta paleisti tam tikras emocijas, man į pasamonę atėjo visai kitas žmogus, nei tikėjausi. Iš pradžių galvojau, gal į mintis ateis prisiminimai apie vaikystę, kuomet patyriau seksualinę prievartą iš patėvio ar pavyzdžiui, prisiminimai apie tai kaip paauglystėje labai kentėjau dėl išsiskyrimo su draugu ir praėjo ne mažiau 7 metai, kai nustojau dėl to žmogaus verkti ir suprasti, kad tai tik tam tikros pamokos, todėl rebefingo metu tikėjausi sutikti šiuos žmones, o sutikau savo netikrą močiutę, kuri tragiškai žuvo vaikystėje ir tai buvo iki tol vienintelis žmogus, kuris parodė man meilę. Taip pat į mintis lindo nepriteklius, alkio jausmas ir susiejau tai su vaikystėje patirtu skurdu, kuomet dar kūdikystėje vos nemiriau iš bado, pagailau savęs, galbūt daugiau ir meilės tuomet sau atradau.

Ar patyrei po rebefingo sesijų asmeninių santykių su mylimuoju/-ąja, giminėmis, darbo kolegomis, kaimynais, draugais? Pokyčių finansinėje srityje? Pokyčių kūno transformacijų/sveikatos srityje?

Idomu tai, kad po rebefingo atėjus į svečius pas draugą su kuriuo turėjome romantiškus santykius/jausmus pasidariau suirzusi ant jo, nes, tarsi, akys atsiveria ir jaučiuosi nesuprasta, mane pradėjo erzinti jo pokštai, žodžiu, anksčiau buvę rožiniai akiniai dabar prasisklaidė, kurie vis tiek anksčiau ar vėliau prasisklaido. Todėl jis nebenorėjo manęs išleisti į sesijas, pasidarė dar sunkiau jas lankyti, bet vienos sesijos metu man susišvietė, kad turiu išvykti į užsienį, nepaisant nedidelio biudžeto bus vis tiek naudinga atitrūkti nuo problemų ir jau kelionės metu sulaukiau skambučio į darbo pokalbį. Grįžus sėkmingai praėjau atranką ir mano finansinė padėtis pagaliau pagerėjo. Kita vertus, nebeturėjau palaikymo, kad kas padėtų pažiūrėti dukrą, kad toliau galėčiau lankyti sesijas, tačiau po pusmečio nepaisant naujų kliūčių jas įveikus mano gyvenimas dar labiau pagerėjo, gavau dar geresnį darbą ir pasiekiau kitus užsibrėžtus tikslus. Todėl esu dėkinga rebefingo sesijoms ir Jums, kurias nuoširdžiai vedėte.

Koks pokytis labiausiai įstrigo, kai pradėjai lankyti rebefingo sesijas? Ar manai, kad iš to išėjo tau kažkas į naudą? Ar galėtum įvardinti, kas tai?

Manau, prieš tai aš jau paminėjau labiausiai įstrigusius įspūdžius, kurie įvyko per pirmą sesiją ir kažkurią vėlesnę, nepaisant to, ką man pavyko suprasti, aš vis dar jaučiau tam tikrus kūno pojūčius, kurių reikšmę man sunku identifikuoti, todėl pritariu, jog yra naudinga rebefingu užsiimti ilgai ir nuosekliai. Tiesa, kai kurie pojūčiai kartais gali atbaidyti vėl ateiti, kad netektų jų išgyventi. Pavyzdžiui, per priešpaskutinę sesiją man taip laužė kaulus, kad kitą dieną aš labai stipriai susirgau vasaros metu, tarsi, sirgčiau gripu visą savaitę, o jau sekančią dieną buvau sveikut sveikutėlė. Visgi, supratau, kad tai galėjo būti įtampa dėl ateinančio siekio įveikti tikslą, tą kartą aš perdegiau ir tikslo nepasiekiau, bet nurimus emocijoms apie nesėkmę, aš suradau galimybę ateiti ir į dar vieną rebefingo sesiją.

7. Tavo papildomi pamąstymai, jei tokių turi: 

Tiesiog, dar kartą norėčiau pabrėžti, jog tikrai verta šiuos rebefingo užsiėmimus lankyti nuosekliai ir pakankamai kartų, bei Jums padėkoti. Man tiesiog trūksta žodžių, kuriais šią padėką norėčiau išreikšti, todėl tai darau tiesiog paprastai, bet iš širdies. Aj, ir dar vienas dalykas, manau, žmones įkvėpia realūs pavyzdžiai, todėl ir atvirai dalinuosi atsakymais į Jūsų klausimus, gal tai padės ir kitiems žmonėms, labai to linkiu.